Šiandien kalbėjau su varna!
Ji prisistatė atsargiai, elegantišku juodu mostu nuvijus triukšmingų balandžių pulkelį. Sekundę tyrinėjo mus, geriančius kavą žvarboką rudenio rytą lauko kavinėj. Netikėtai stryktelėjo ant greta stovinčios kėdės atlošo ir, pakreipus galvą, įsistebeilijo į mane. Užkalbinau. Pasiūliau pyrago trupinių. Lesė iš delno, atsargiai, dar, ir dar kartą. Ir...prakalbo! Tarškėjo, gugavo, klaksėjo, kažką panašaus girdėjau pavasarį, per kovų tuoktuves. Praeiviai ėjo atsisukdami, mano kompanionai buvo praradę amą, o aš mintimis sugrįžau į vaikystę, kai su tėvais juokdavomės iš mūsų prijaukintos šarkos kasdienių išdaigų... Dabar man 56. Ir aš savo buvusių rezudentų akivaizdoj kalbėjau su varna. Kokias geras 10 minučių bendravom. Pažadėjau , kad dar pasimatysim. Mes pakilom eiti -ji nuskrido.
Likusi dienos dalis buvo tiesiog puiki.
Namie, klausydama mano pasakojimo, pastiprinto kolegos filmuota medžiaga, dukra šypsojos : ,, Tave kažkas aplankė",- tepasakė.
Beja, poryt Vėlinės.
Kas galėtų paneigti ?..
Įdomus tas gyvenimas :)